Asmenybės tipai

Bendravimas – tai bet kokių santykių pagrindas. Tačiau net ir stipriausioms poroms kartais kyla iššūkių: nesusikalbėjimas, užslėptos emocijos ar neteisingai suprasti ketinimai gali sukelti įtampą. Tad, kaip pagerinti bendravimą poroje, kad jis būtų aiškus, nuoširdus ir stiprinantis ryšį?

asmenybes tipai

Asmenybės tipai – tai žmonių elgesio, mąstymo ir emocijų modeliai, padedantys suprasti, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip. Nors kiekvienas žmogus yra unikalus, psichologai nustatė tam tikras tendencijas, pagal kurias galima suskirstyti žmones į skirtingas asmenybės grupes. Šie tipai gali padėti geriau suprasti save, kitus žmones ir net palengvinti svarbius gyvenimo sprendimus.

Populiariausi asmenybės tipų modeliai

Kas yra asmenybės tipai?

Viena populiariausių asmenybės klasifikavimo sistemų yra Myers-Briggs tipo indikatorius (MBTI), kuris remiasi šveicarų psichologo Karlo Jungo teorijomis. Jis skirsto žmones į 16 skirtingų asmenybės tipų pagal keturis pagrindinius kriterijus:

Ekstraversija (E) – Intravertija (I): Ar energiją semiesi iš bendravimo su kitais (E), ar labiau mėgsti laiką leisti vienumoje (I)?

Jutimas (S) – Intuicija (N): Ar daugiau dėmesio skiri realiems faktams ir detalėms (S), ar dažniau pasitiki savo nuojauta (N)?

Mąstymas (T) – Jausmai (F): Ar sprendimus priimi remdamasis logika (T), ar emocijomis ir asmeniniais jausmais (F)?

Vertinimas (J) – Suvokimas (P): Ar mėgsti planuoti ir struktūruoti savo gyvenimą (J), ar esi lankstesnis ir spontaniškesnis (P)?

Šių keturių dimensijų deriniai sudaro 16 skirtingų tipų, tokių kaip ENTJ, ISFP ar ENFP. Kiekvienas jų turi savitus elgesio modelius, stipriąsias bei silpnąsias puses.

Kitas dažnai naudojamas modelis – Didžiojo penketo modelis (Big Five), kuris analizuoja žmogaus asmenybę pagal penkias pagrindines dimensijas:

Atvirumas patirčiai – kiek žmogus yra linkęs priimti naujoves ir išbandyti nepažįstamus dalykus.

Sąžiningumas – ar žmogus organizuotas, disciplinuotas ir atsakingas.

Ekstraversija – kiek žmogus yra socialus, energingas ir komunikabilus.

Sutariamumas – kiek jis yra draugiškas, atjaučiantis ir linkęs bendradarbiauti.

Emocinis stabilumas – ar žmogus geba susitvarkyti su stresu, ar yra linkęs dažnai jausti nerimą ir neigiamas emocijas.

Šis modelis dažnai naudojamas psichologiniuose tyrimuose, nes jis paremtas daugybe mokslinių studijų.

Taip pat egzistuoja Eneagramos modelis (Enneagram Personality Test), kuris išskiria devynis pagrindinius asmenybės tipus, kiekvienam iš jų priskiriant tam tikras stipriąsias ir silpnąsias savybes bei pagrindines motyvacijas.

Kaip nustatyti savo asmenybės tipą?

Vienas paprasčiausių būdų sužinoti savo asmenybės tipą – atlikti asmenybės testą. Tokie testai paprastai susideda iš klausimų, kurie padeda išsiaiškinti tavo elgesio modelius, mąstymo būdą ir emocines reakcijas. Gavęs rezultatą, gali geriau suprasti savo stipriąsias puses, iššūkius ir net atrasti profesijas, kurios geriausiai atitinka tavo asmenybę.

MBTI testą gali atlikti čia: https://www.16personalities.com/istj-personality?utm_source=welcome-assertive-logistician&utm_medium=email&utm_campaign=results&utm_content=type-personality-0

Kodėl verta pažinti savo asmenybės tipą?

Supratimas apie savo asmenybę gali padėti įvairiose gyvenimo srityse:

Karjera: suprasdamas savo stipriąsias puses, gali pasirinkti profesiją, kuri geriausiai atitinka tavo gebėjimus ir interesus. Pavyzdžiui, ekstravertai dažnai jaučiasi puikiai darbe, kuriame reikia daug bendrauti, o intravertai gali labiau vertinti užduotis, kuriose reikia susikaupimo ir gilaus analizavimo.

Santykiai: žinojimas apie savo ir kitų žmonių asmenybės tipus padeda geriau suprasti vieni kitus, lengviau išspręsti konfliktus ir stiprinti tarpusavio ryšius.

Asmeninis tobulėjimas: žinodamas savo trūkumus, gali sąmoningai dirbti su jais ir tobulinti tam tikras savybes, kurios padėtų geriau prisitaikyti įvairiose gyvenimo situacijose.

Nors asmenybės testai gali būti naudingi, svarbu juos vertinti kritiškai. Pavyzdžiui, MBTI testas dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad jo rezultatai nėra visiškai stabilūs – skirtingu metu atlikus testą, gali gauti kitokį rezultatą. Be to, kai kurie psichologai teigia, kad žmonių asmenybė yra pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima suskirstyti į fiksuotas kategorijas.

Tačiau, nepaisant šių trūkumų, asmenybės testai gali suteikti įžvalgų apie save ir padėti geriau suprasti kitus. Svarbu prisiminti, kad jie yra tik vienas iš įrankių savęs pažinimo kelyje, o ne galutinis verdiktas apie tavo asmenybę.

Asmenybės tipų pažinimas gali padėti geriau suprasti save ir kitus, pasirinkti tinkamą karjeros kelią, pagerinti santykius bei tobulėti kaip asmenybei. Nors testai ir teorijos turi savo trūkumų, jie gali būti naudingi kaip gairės savęs pažinimui. Svarbiausia  neprisirišti prie vieno apibrėžimo ir prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus bei nuolat besikeičiantis.